Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Dietologė Rūta Petereit: „Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika“ (Justina Brazauskaitė ir Arūnė Jokubauskaitė)

Justina Brazauskaitė Arūnė Jokubauskaitė  (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro jaunųjų žurnalistų studija)

Šiandien niekas neabejoja, kad švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas - mūsų sveikatos, darbingumo, ilgaamžystės, gyvenimo kokybės pagrindas. Tačiau vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių yra sveika mityba. Kaip atskirti  „sveiką" ir „nesveiką" maistą, kokius pagrindinius sveikos mitybos principus pasirinkti? Apie tai, kaip sveikai maitintis kalbamės su gydytoja dietologe, Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos nare Rūta Petereit.

Pastaruoju metu žiniasklaidos priemonėse vis dažniai rašoma ir kalbama apie sveiką maistą. Kaip Jūs apibūdintumėte sveiko maisto sąvoką?

Ko gero, visi teoriškai yra girdėję koks yra sveikas maistas. Tai visų pirma šviežias, ekologiškas, neriebus, gausus vitaminų ir mineralų. Racionaliai mitybai būtinas saugus maistas. Lietuvoje kaip ir  visame pasaulyje vis labiau plinta ekologinių produktų vartojimas. Įvairios tarnybos tikrina cheminę maisto produktų taršą. Yra maisto produktų ženklinimas. O norint pirkti sveiką maistą, reikia rinktis su kuo minimaliau  E raidelių. Nors manau, kad prekybų centruose yra saugus ir patikimas maistas, ką rašo etiketėse dar nereiškia, kad tiesa, ką nusiperkame turgeliuose taip pat nereiškia, kad ekologiškas.  Reikia pripažinti, kad  auginti pagal visas taisykles nėra labai paprasta. Pavyzdžiui, vištą ar kiaulę. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus suvoktų ne tik saugaus maisto pasirinkimo svarbą, bet ir sveikos mitybos esmę.

Įvairūs maisto priedai keičia maisto produktų kokybę, daro įtaką sveikatai. O ar yra kenksmingi gazuoti gėrimai?

Saldžiuoses gazuotuos gėrimuose: kokakoloje, fantoje ir įvairiuose limonaduose yra saldiklių ir dažiklių. Per didelis jų kiekio vartojimas padidina riziką susirgti diabetu ir kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis.Tačiau gazuotas mineralinis vanduo - ne. Jo negalima gerti tik žmonėms, kurie turi padidėjusį rūgštingumą.

Šiandien prekyboje ir viešojo maitinimo įstaigoje rasti gaminį, kurio etiketėje nebūtų bent vienos raidelės E, beveik neįmanoma. Jais apdoroti net vaisiai. Girdėjome, kad žmogaus organizmui pavojingas toks maisto priedas kaip gliutomatas. Kaip jo išvengti?

Reikia skaityti prekių etiketes. Namuose lengva išvengti gliutomato priemaišų, nes nesirenkame  mišinių, o renkamės druskytę, kurios per dieną neturėtų būti daugiau nei 5 gramai. Renkamės natūralius prieskonius: pipirus, žoleles (krapus, petražoles, bazilikus) ir skonį galime atrasti. Tuo tarpu prekybos tinkluose parduodamose mėsos gaminiuose: dešrose, kumpiuose retai kada nebūna maisto priedų. Kartais rašo be gliutomato, bet yra E621, E620, o  tai yra tas pats. abiausiai reikia vengti pusfabrikačių, greito maisto, nes ten sudėta prastoskokybės mėsa. O jei valgysime namuose ruoštą maistą ir su draugais į kavinę nueisime kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, tai nieko tokio, jei ir tą gliutomatą suvalgysime.
Jei greitas maistas bus pasirenkamas retai, tai ir gliutomatas nebus toks kenksmingas. Svarbiausia, kad jo nebūtų kasdieninėje maisto gamyboje. Taigi, galime padaryti išvadą, kad negalima kiekvieną dieną rinktis greito maisto. O tarp jaunimo šiais laikais tai yra labai populiaru. Teko pastebėti, kad greito maisto užkandinėse vakarais net eilės susidaro. Tai patvirtina faktą, kad Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika.

Kokiais pagrindiniais principais remiasi sveika mityba?

Išskirčiau 3 kriterijus: tai - saikingumas, įvairumas, subalansuotumas.Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes tada su maistu organizmas gauna daugiau reikalingų maistinių medžiagų. Labai svarbu  subalansuoti mitybą- parinkti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykį. Maistą geriausiai gaminti garuose, troškinti, virti arba valgyti termiškai neapdorotą.

Kaip galima subalansuoti sveiką mitybą?

Pagrindinės maisto medžiagos yra angliavandeniai, baltymai, riebalai ir turi būti jų balansas maiste. Tai : 75-80% angliavandenių, 30% riebalų, iš jų 10% sočiųjų ir 12-15% baltymų. Yra pilnaverčiai ir nepilnaverčiai baltymai. Pilnaverčiai - tai  gyvūninės kilmės produktai mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Pagal sveiką mitybą reikia rinktis kuo liesesnius produktus: pieną, kefyrą 2,5%, varškę 5-9%, baltus sūrius 9-13%, o ne 22%., mažiau nei 18%. fermentinius sūrius. Jų liesų nėra, todėl geriau mažesnį gabaliuką rinktis nei visai atsisakyti.

Ar fermentinis sūris skatina odos bėrimą ir spuogų atsiradimą?

Ne, tačiau jei kalbame apie fermentinius, tai juose gali būti dažiklių, kurie reaguoja ir skatina bėrimą.Taip pat gali būti,  jei žmogus alergiškas pieno baltymams ir priklausomai kiek jo suvalgysite, bet kalbant apie sveiką, subalansuota mitybą,  tai neturėtų skatinti.

Ką  galite papasakoti apie riebalus?

Kaip jau sakiau, riebalai maisto racione turi sudaryti 30%. Jie yra: sotūs, monanesotūs, polinesotūs. Sotūs -  esantys mėsoje, pieno produktuose. Norint sveikiau maitintis ir kad jų nebūtų daug, reikia rinktis tuos produktus liesesnius. Mononesotūs riebalai tai - esantys alyvuogių ir rapsų aliejuose. Polinesotūs, giliau žiūrint, tai yra omega 3, kuri yra riebiuosiose jūros žuvyse (skumbrė, tunas, silkė) ir linų -  sėmėnų aliejuje. Užtat renkantis aliejų iš kūkuruzų, graikinių riešutų ar kokosų,  geriausia rinktis alyvuogių, bet neišspaudų,o tikrų alyvuogių. Dar yra trans riebalai, kurių visai neturėtų būti maiste, tačiau jų yra konditerijos gaminiuose (pyraguose, bandelėse), greitame maiste. Trans vadinami dėl to, nes aukštoje temperatūroje jų chėminė sudėtis pasikeičia. Galiu pasakyti, kad Lietuvos gamintojai nieko gero nesudėjo į margariną. Norint iškepti gerą pyragą ar sausainius, reikia rinktis 72-82% riebumo sviestą.  

Kokius geriausia rinktis riebalus?


Gramas riebalų turi perpus daugiau kalorijų, nei gramas angliavandenių ir baltymų, todėl riebalus vartokite saikingai. Vertingesni - augalinės kilmės riebalai, gaunami iš aliejaus, riešutų, sėklų, riebios žuvies. Grietinėje, svieste ar margarine negali būti augaliniai riebalai, nes nėra sveikų augalinių riebalų. Pavyzdžiui, grietinė yra įvairaus riebumo (30%, 25%, 20%, 15%, 12%), jogurtinė. Geriau ją rinktis natūralią ir kuo liesesnę.

Kur esama daugiausia angliavandenių ir kaip juos suderinti?


Geriausi angliavandenių šaltiniai yra ryžiai, bulvės, makaronai, avižiniai dribsniai. Labai vertingos grikių, ryžių ir avižinių dribsnių košės. O štai grūdai yra puikus skaidulų šaltinis, jie gerina virškinimą, suteikia energijos ir sotumo, skatina protinę veiklą. Duonos produktai sudaro sveikos mitybos pagrindą. Geriau rinktis rupios duonos gaminius, nes jie žymiai vertingesni nei baltas batonas ar sluoksniuotos bandelės.
Kalbant apie angliavandenių suderinimą,  kiekvienos dienos normoje turi būti apie 10 % lengvųjų angliavandenių. Svarbu, kad kasdieninėje mityboje nebūtų sausainių, saldainių, šokoladų. Geriausia saldumynus valgyti vieną ar du kartus per savaitę.  Iš praktikos yra pastebėta, kad jei maiste nėra baltymų, angliavandenių ir riebalų balanso, tai tuomet atsiranda potraukis saldumynams. Valgyti saldumynus yra įprasta ir normalu. Svarbiausia, kad jais nebūtų piktnaudžiaujama. Netinkama mityba yra tuomet, kai vietoj pietų žmogus valgo šokoladą, vietoj vakarienės torto gabalėlį ir panašiai. Retai valgomas šokoladas netgi gerina širdies ir smegenų veiklą.

Kiek per dieną reikia suvalgyti vaisių ir daržovių, kad gauti reikiamą vitaminų kiekį? Kaip tuos produktus laikyti, kad vitaminai nežūtų?

Dalis vitaminų žūsta, bet geriau aišku natūralias daržoves ar vaisius valgyti, nei pirkti vitaminus vaistinėse. Pagal sveiką mitybą daržovių, vaisių neturėtų būti mažiau nei 400 gramų per dieną. Jei negalime nusipirkti šviežių, tai geriau šaldytos, marinuotos ar konservuotos nei jokių, nors neaišku kiek jose buvo  vitaminų prieš užšaldant. Žinau tokį atvejį, kad buvo atliktas tyrimas ir parduotuvių vitrinose esančiuose vaisiuose, daržovėse buvo nerasta nei vieno vitamino. Aišku, kad tai galbūt jis buvo atliktas konkurentų, nes nemanau, kad nebūtų nei vieno vitamino.

Ką pasakytumėte apie maisto papildus. Ar sveika juos vartoti?

Maisto papildai - labia plati sąvoka. Jeigu žmogus suvalgo nepakankamą kiekį, tai jam yra reikalingi specializuoti vitaminai, tačiau jei mityba yra subalansuota, tai jam jokių vitaminių nereikėtų vartoti. Pavyzdžiui pavasarį, kai valgome mažiau vaisių ir daržovių, tai reikėtų pavartoti trūkstamų vitaminų. Ligoniams yra skiriami vitaminai, jeigu jie suvalgo mažesnę negu nustatyta dozę. Tuomet jie privalo gerti maisto papildus. Sergant tam tikromis ligomis žmonėms kartais trūksta baltymų, angliavandenių ar riebalų, tuomet maisto papildai jiems yra reikalingi.  Taigi, maisto papildai ir naudingi ir reikalingi tam tikrais atvejais, tačiau jais piktnaudžiauti negalima.
Sportinikai kartais piktnaudžiauja maisto papildais. Vartoja baltyminius miltelius, tačiau teko susidurti su atvejais, kai baltymų kiekis organizme nedidėja. Tai reiškia, kad milteliai buvo nekokybiški. Teko susidurti su atvejais, kai sportininkai suvartoja net iki  300 gramų baltymo, kai tuo tarpu įprasta dozė yra 70-80 gramų. Tai yra per didelis kiekis, nes dėl padidinto baltymo, ilgainiui kenčia inkstų funkcija ir atsiranda įvairios ligos. Taigi maisto papildus reiktų vartoti tinkamu laiku ir saikingai.

Kokie tinkami mitybos įpročiai?

Turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir 2-3 užkandžiai per dieną. Nereikėtų viršyti dienos koloražo, kuris priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus ir fizinės veiklos. Dažna mitybos klaida yra valgyti vieną kartą per dieną. Nuo pusryčių iki pietų turėtų praeiti ne daugiau negu šešios valandos, o nuo pietų iki vakarienės taip pat ne daugiau nei šešios valandos. Nesvarbu, kada bus valgoma vakarienė. Svarbu, kad ne vėliau nei dvi- trys valandos iki fiziologinio nakties miego (22h-23h).  Naktipiečiai yra būtini sergant tam tikromis ligomis (cukrinis diabetes, kepenų ligos). Tačiau ir sveikam žmogui galima vėlai vakare suvalgyti nedidelį kiekį maisto. Užkandžiams tinkamiausi yra vaisiai, riešutai, salotos.

Tikriausiai savo medicinėje praktikoje teko taikyti dietas. Kokia jūsų nuomonė apie dietas?

Manau, iš viso neturėtų būti tokio žodžio dieta. Yra maisto rėžimas ir sveika, subalansuota mityba. Tiktai ligoniai privalo laikytis dietų, sergant tam tikromis ligomis. Yra atvejų, kai reikia padidinti ar sumažinti  baltymų, angliavandenių ar riebalų kiekį. Vaikams svarbiausia, kad maistas būtų sveikas, subalansuotas, mityba regaliari ir tinkamas fizinis aktyvumas.
Kalbant apie populiariasias dietas, tai jos nėra moksliškai įrodytos.Turint didelį riebalų kiekį, reiktų taikyti Atkinsono dietą, dar yra Pritkinsono dietos pagal kraujo grupes, maisto derinimas pagal Šeltoną. Jos tiesiog duoda trumpalaikį rezultatą: svorio kritimą per kelias savaites, bet neduoda svorio išlaikymo. Jei žmonės ant savęs eksperimentuoja, tai jie numeta svorį, vėl jį priauga ir taip toliau. Tačiau žmogus neišmoksta tinkamai maitintis ir pasirinkti maisto produktus.
Dietų turėtų laikytis tik ligoniai, o sveikam žmogui svarbiausia tinkamas mitybos režimas, subalansuotumas ir tam tikras fizinis režimas. Reiktų rinktis grūdinius, liesesnius maisto produktus, mažiau druskos, cukraus.

Girdėjome prieštaringų nuomonių apie vegetarus, štai medikė, sveikos gyvensenos propoguotoja Filomena Taunytė teigia, kad vegetarinis maistas lemia seksualinę orientaciją. Ką Jūs manote apie vegetarizmą?


Naudos iš vegetarizmo nėra. Galima būti vegetaru, jeigu sugebi suderinti mitybą, gauti reikalingų medžiagų iš kitų maisto produktų.Tačiau negalima vaikų skatinti būti vegetarais, nes būnant vegetaru negaunami baltymai, kurie ląstelėms yra tarsi statybinė medžiaga. Pagrindinės vaikų mitybos klaidos kyla dėl šeimos kaltės. Žinoma, galima būti vegetaru, bet reikia būti labai apsiskaičiusiu toje srityje ir mokėti suderinti mitybą. Iš ankštinių ir grūdinių produktų galima gauti organizmui reikalingas medžiagas, tačiau reikia mokėti jas atsirinkti.

Ką manote apie švietimą mokyklose sveikos mitybos tema? Gal Jūs pati skaitote paskaitas?

Taip, jei pakviečia skaitau paskaitas sveikos mitybos tema. Teko su pradinukais atlikti testus. Galiausiai visi tapo „nugalėtojais" ir manau, kad tokiu būdu reiktų suteikti vaikams informacijos apie sveiką mitybą.
Blogi mitybos įpročiai ateina iš šeimos, nes nevalgomos košės, sriubos, o valgomi pusfabrikačiai.

Gal turite pasiūlymų, kaip reikėtų keisti mokyklos valgyklų racioną?

Dabar nematau kažko, ką reikėtų pakeisti. Jei pati mokykla gamina, tai maistas yra gana sveikas. Valgiaraštis yra pakankamai įvairus. O vaisių turėtų atsinešti patys mokiniai. Vaikai vistiek susiduria su nesveiku maistu. Tai nėra butinai traškučiai ar panašiai tai gali būti ir įvairūs šokoldukai. Jaunuoliai jau supranta, kas sveika, o kas ne ir moka atsirinkti, tačiau mažiems vaikams dar sunku tai padaryti.

Minėjote, kad Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika. Kokios pagrindinės Lietuvos gyventojų mitybos klaidas?


Atlikti Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai nustatytė, kad : per daug valgoma riebių gyvulinių produktų, todėl su maistu gaunamas per didelis riebalų, cholesterolio kiekis;  per retai ir per mažai vartojama vaisių, daržovių, rupaus malimo grūdinių produktų, todėl trūksta maistinių skaidulų, vitamino C, karotino. Taip pat vienu metu vartojami tarpusavyje nederantys produktai; per retas maitinimasis; greito maisto vartojimas; valgoma per sūriai, per saldžiai; netinkama maisto gamyba; per
daug riebiai keptas maistas. Žmonės nemoka planuoti, rinktis maisto. Vyrauja tendencija plisti nesveikam maistui, nes ir jaunos šeimos gyvena šia diena, neperka maisto kelioms dienoms, kas yra pigiau ir sveikiau. Taip nukenčia sveikata, mitybos klaidos ateina per dešimtmečius, o paskui žmonės nori ištaisyt per vieną konsultaciją, deja, tai neįmanoma.

Atgal 0

Rašyti komentarą