LVI naujienos

2013 01 07

Kredito istoriją gadina net smulkūs įsiskolinimai


Ilja Bereznicko nuotr.

Ne visi paskolas arba vartojimo kreditus imantys vartotojai atkreipia dėmesį, kad norėdami turėti tam galimybę arba gauti palankiausias sąlygas, turi prižiūrėti ne tik savo pajamas, bet ir kredito istoriją, kurią sugadinti ilgam laikui gali net smulkūs įsiskolinimai. Siekdamas supažindinti moksleivius su neatsakingo finansinio elgesio žala, „Lietuvos vartotojų institutas" inicijavo animacinio filmo „Kredito istorija" sukūrimą.

Neatsakingai skolintis - žalinga

Kredito istorija, rodanti turimus finansinius įsipareigojimus ir jų įvykdymą per pastaruosius dešimt metų, aktualiausia ketinantiems skolintis žmonėms. Tai vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis priimamas sprendimas dėl kredito suteikimo. Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidžia sudaryti kiekvieno žmogaus asmeninį kredito reitingą - asmens patikimumo ir jo gebėjimo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus vertinimą. Reitingas parodo vėlavimo atsiskaityti tikimybę bei rizikos klasę.

Tvarkinga kredito istorija, kurią užtikrina adekvatus savo finansinių įsipareigojimų vykdymas, yra naudinga, nes gali lemti mažesnes paskolų palūkanas, lankstesnius reikalavimus užstatui, mažesnę pradinę įmoką, lankstesnius paskolos grąžinimo terminus, galimybę palankesnėmis sąlygomis sudaryti ilgalaikes sutartis dėl paslaugų, telefono, kompiuterio ar kitos įrangos.

Animaciniame filmuke, kurį sukūrė profesionalus animacinio kino režisierius, dailininkas ir scenaristas Ilja Bereznickas ir jo sūnus animatorius Danas Bereznickas, rodoma priešinga situacija. Pagrindinis veikėjas banke negauna išsvajotos būsto paskolos, nes susigadino kredito istoriją jaunystėje imdamas smulkiuosius kreditus, kurių negrąžindavo laiku.

Lengva paimti, sunku atiduoti

Greitieji kreditai Lietuvoje yra lengviausiai paimami, bet sunkiausiai grąžinami, rodo 2012 m. pabaigoje Lietuvos banko paskelbtas tyrimas. Be to, vidutinis smulkiojo vartojimo kredito sumos dydis - 653 litų, vidutinė metinė bendros kredito kainos norma -  216 proc. Palyginti su bankais, kurių teikiamų vartojimo kreditų vidutinis dydis yra 6 837 lt, o vidutinė metinė bendros kredito kainos norma - 24 %. Taigi akivaizdu, kad smulkieji kreditai vartotojams kainuoja daug brangiau.

Tyrimas taip pat rodo, kad smulkiaisiais vartojimo kreditais (paskola iki 1000 lt) daugiausiai  naudojasi jauni asmenys - 36 proc. asmenų, sudariusių smulkiojo vartojimo kredito sutartis, buvo jaunesni nei 25 metų. Jaunimas labiau linkęs ir įsiskolinti - net 39 proc. visų pradelstų mokėjimų sutarčių yra pradelsę jaunesni nei 25 m. asmenys. Jauni žmonės taip pat labiau linkę skolintis pakartotinai.

Rodo finansinį sąmoningumą

Kredito istoriją saugantis žmogus rodo finansinį sąmoningumą - gebėjimą valdyti savo pinigus, laiku įvykdyti įsipareigojimus, atsiskaityti už paslaugas bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, greitųjų kreditų įmonėms, komunalinių paslaugų tiekėjams ir t. t.

Kredito istorijoje užfiksuoti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs finansinių įsipareigojimų vykdymo faktai. „Paprastais žodžiais tariant, pozityvi kredito istorija - tai visa informacija apie gautas paskolas, o negatyvi - tai užfiksuoti paskolų, kreditų grąžinimo pažeidimai - pradelsti mokėjimai, kurie gadina asmens kredito reitingą. Pastarajam neigiamą įtaką taip pat turi neproporcingai didelis kreditinis aktyvumas, kliento amžius, lytis ir kiti veiksniai", - sako Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis.

Neigiama kredito istorija atsiranda tada, kai žmogus savo įsiskolinimus vėluoja vykdyti nuo 30 iki 60 dienų. Taigi padengę skolą per mėnesį galite būti ramūs, kad neigiamas įrašas dar negresia.  Skolos pradelsimas daugiau nei 90 dienų yra riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti savo įsipareigojimų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad mažų skolų nebūna: net ir kelių dešimčių litų pradelstas mokėjimas gali pagadinti jūsų kredito istoriją. Pavyzdžiui, 50 litų skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti stambios paskolos iš banko, tačiau neigiamas įrašas gali lemti didesnes palūkanas arba trumpesnio laikotarpio paskolos sutartį.

Kodėl svarbu domėtis?

Kredito istoriją turi praktiškai visi pilnamečiai Lietuvos piliečiai. Profesionalai nors kartą per metus pataria pasidomėti, kokie įrašai sudaro jūsų kredito istoriją. Ne tik dėl to, kad galėtumėte reguliuoti savo finansinį elgesį, bet ir dėl sistemoje galinčių pasitaikyti nesusipratimų ir klaidų. Pasitikrinti kredito istoriją nesudėtinga - tereikia būti internetinės bankininkystės vartotoju. Asmeninės kreditų istorijos duomenys Lietuvos gyventojams nemokamai prieinami specialioje interneto sistemoje „Manocreditinfo.lt".

„Domėjimasis savo kredito istorija sumažina neteisėto duomenų naudojimo ir sukčiavimo riziką, kadangi kredito istorijoje fiksuojama, kas domėjosi duomenimis, galima operatyviai reaguoti, jei žmogus nebuvo tose įstaigose, - pasakojo A. Kisielis. - Be to, tai leidžia operatyviai ištaisyti kredito istorijos klaidas, kurių pasitaiko nepaisant apsaugos priemonių. Nors dauguma klientų tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, tačiau būna įvairių situacijų - sumokama klaidinga suma, pamirštama sumokėti dėl kelionės, sumokama ne tam kreditoriui ir pan. Klientui pranešus apie klaidas arba neteisingus duomenis, jie nedelsiant patikrinami ir ištaisomi."

Lietuviai nepakankamai aktyvūs

Šiuo metu bendrojoje UAB „Creditinfo Lietuva" informacinėje sistemoje registruota virš 1,6 mln. asmenų, o „Manoreditinfo.lt" svetainėje registruota kiek daugiau nei 50.000 vartotojų. Populiariausia paslauga yra nemokama ataskaita apie savo kredito istoriją, 2012 metais ją peržiūrėjo daugiau nei 30.000 asmenų. „Manome, kad žmonės nepakankamai aktyvūs domėdamiesi savo kredito istorija. Esminiai duomenys apie save yra prieinami kiekvienam nemokamai. Taigi nesidomėjimas -  tai finansinio raštingumo trūkumo požymis", - įsitikinęs A. Kisielis.

Iki šiol svetainė „Manocreditinfo.lt" automatizuotai teikė informaciją apie negatyvią kredito istoriją, bet po 2013 m. sausio 1 d. laukia vartotojui palankūs pokyčiai. „Greičiausiai per pirmą ketvirtį automatizuosime ir visos informacijos teikimą apie prisiimtus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą arba nevykdymą", - sakė A. Kisielis.

Įrašai saugomi 10 metų

Prieš imant paskolą patartina gerai pagalvoti, nes visi įrašai asmens kredito istorijoje lieka ilgam. Net grąžinus visas skolas arba sumokėjus delspinigius, kredito istorija saugoma dar 10 metų, kadangi yra susieta ne su žmogumi, o su jo turimais kreditais ar juos suteikusia finansų institucija. Kaip jau minėta, asmuo, kurio kredito istorijoje yra įrašų apie neįvykdytus įsipareigojimus, yra laikomas mažiau patikimu ir gauna prastesnes kreditavimo sąlygas.

Neverta manyti, kad jei viename banke turiu blogą kredito istoriją, tai problemos išsispręs nuėjus į kitą. Kreditų biuras „Creditinfo Lietuva" tvarko jungtines duomenų sistemas, kurios prieinamos visoms finansų institucijoms, turinčioms asmens sutikimą. Taigi visos telekomunikacijų bendrovės, elektros tiekimo bendrovės, bankai, lizingo bendrovės, taip pat didelė dalis greitųjų kreditų bendrovių dalinasi informacija apie kliento skolas, nes tai padeda užtikrinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi.

Straipsnis ir animacinis filmas „Kredito istorija" yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo neformaliojo švietimo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą" dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos www.vartotojai.lt/pilietiskumas

Kontaktinis asmuo:

Tomas Taškauskas

Lietuvos vartotojų institutas

Tel.: (8 5) 2 31 07 11

info@vartotojai.lt

www.vartotojai.lt

Atgal 1

Rašyti komentarą

Skaityti komentarus (1)

Įkelkite etiketę

Projektai

  

  

  

     

 

             ESAME NARIAI 

Apklausos

Kokiomis pardavimo skatinimo priemonėms dažniausiai naudojatės?

Balsuoti Archyvas

Nuorodos