Straipsniai

2013 06 13

Nori būti sveikas – rūpinkis savo maisto racionu (Rūta Bielskytė)

Rūta Bielskytė (Kauno „Purienų" vidurinė mokykla, vadovė Jolanta Vildžiūnienė)

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbu 1. Mechaniniam (raumenų susitraukimui), 2.Elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas). 3.Cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš 1 g riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal., iš 1 g baltymų - 4 kcal ir iš 1 g angliavandenių - taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energetiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energetinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų paviršiumi.

Svarbu su maistu gauti kuo daugiau skaidulų. Yra dvi pagrindinės skaidulų rūšys: kviečių ir avižų skaidulos. Kviečių skaidulos laisvina vidurius, o avižų - mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir saugo nuo širdies ligų. Daug skaidulų yra duonoje (ypač rupioje), grūduose, vaisiuose, daržovėse.

Atskirų valgymų rekomenduojamos energetinės vertės. Valgymai: 1.Pusryčiai 25% paros energetinės vertės. 2.Pietūs 35% paros energetinės vertės. 3.Pavakariai (priešpiečiai) 15% paros energetinės vertės. 4.Vakarienė 25% paros energetinės vertės. 3 valgymai: 1.Pusryčiai 30% paros energetinės vertės. 2.Pietūs 40-45% paros energetinės vertės. 3.Vakarienė 25-30% paros energetinės vertės.

Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės valgo dėl šių priežasčių:
  • Energijai ir maisto medžiagoms papildyti.
  • Relaksacijai (valgant jaučiamas atsipalaidavimas).
  • Bendraujant (susirenkama prie skaniais valgiais dengto stalo).
  • Savęs įvertinimui (valgo labai brangius maisto produktus).
  • Nesėkmių kompensavimui (nesiseka šeimoje, darbe).
  • Reakcijos į stresą (50% žmonių streso metu valgo daugiau ir dėl to nutunka).
  • Maistą priima kaip dovaną (mažam vaikui už gerą darbą duodamas saldainis).
  • Valgo dėl estetinio poreikio (gražiai dengtas stalas, papuoštas maistas).

Mūsų sveikatą daugeliu atveju priklauso nuo mitybos įpročių. Respublikinės mitybos centro duomenimis, tik apie 23,2% tirtų asmenų valgo tuo pačiu metu. Norint būti sveikiems, reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas- tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius - maistas geriau suvirškinamas.

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.

Visuomenės sveikatos centro atlikta moksleivių apklausa apie jų maitinimąsi nedžiugina. Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad moksleivių maitinimosi režimas nėra pastovus: 72,4% moksleivių kasdien valgo ne tuo pačiu metu. Rezultatai praktiškai nesiskyrė nei tarp ličių, nei tarp skirtingas pajamas gaunančių moksleivių. Apie 40%  moksleivių nesijaučia alkani nei namuose, nei mokykloje. Namuose alkį jaučia 15,6% remtinų moksleivių, 10,5% neremtinų moksleivių. Mokykloje alkį jaučia 37,2% remtinų moksleivių, nors jiems ir skiriamas „nemokamas" maitinimas. Neremtini moksleiviai taip pat dažniau alkį jaučia mokykloje - 39%. Dažniau alkį, ypač mokykloje jaučia vyresnių klasių moksleiviai. 16% moksleivių nevalgo pusryčių. Šaltais užkandžiais tenkinasi 4% mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių ir 41% kitų moksleivių. Kasdien pieną geria tik 43,8%. Tik 31% moksleivių šviežias daržoves ir vaisius valgo kelis kartus per dieną, 35% jų valgo kelis kartus per dieną ir 34% jų valgo ne kasdien. Taigi apie 70% moksleivių daržovių ir vaisių valgo per mažai. Vaisvandenius kasdien geria 11% remtinų ir 13,6% neremtinų moksleivių. Dažniau vaisvandeniais gaivinasi vyresnio amžiaus moksleiviais. Kasdien „greitu"  maistu užkandžiauja 7,3% moksleivių. Daugiau kaip 50% moksleivių kasdien vartoja saldumynus. Vienodai dažnai juos vartoja ir mažas pajamas turinčių šeimų moksleiviai, ir kiti moksleiviai. Bulvių traškučius kasdien valgo 9% moksleivių. Šiek tiek mažiau bulvių traškučių valgo mažas pajamas turinčių šeimų moksleiviai. Daugiau kaip pusė tirtų moksleivių sūdo jau pagamintą maistą.

Pirmieji rašytinai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo pradininkas buvo V. Lašas. 1993 m. Lietuvos ūkininkų mityboje baltymai sudarė 11% paros raciono ir angliavandeniai - 70%. Respublikinio mitybos centro 1997-1998 m. atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota.

Šaltiniai : „Ji" 2002 m. Nr.22, „Lietuvos žinių" priedas „Sveikata ir grožis" 2003m. Nr.16

Atgal 0

Rašyti komentarą