Straipsniai

2013 06 13

Vienas produktas, tik skirtingi gaminimo būdai (Rugilė Meškaitė)

Rugilė Meškaitė (Kauno „Purienų" vidurinė mokykla, vadovė Jolanta Vildžiūnienė)

Valgydami maisto produkto, kartais neįsivaizduojame, kad jų skonis ir kokybė dažnai priklauso nuo daug ko: pagaminimo būdo, priemonių, sudedamųjų dalių ir būvio ciklo. Daugeliui žinomas ir labai mėgstamas maisto produktas makaronai yra gaminamas panaudojant įvairias maisto gaminimo technologijas. Kas yra makaronai iš arčiau?

Makaronai - labai praktiškas produktas. Jis greitai išverda, jų skonis - neutralus, todėl tinka daugeliui patiekalų. Makaronai sausoje, vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje gali būti laikomi metus ar net ilgiau. Juos mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Įvairiausiais prieskoniais ir originaliais padažais paskaninti makaronų valgiai niekada nepabosta.

Daugelis mano, kad makaronų gimtinė yra Italija, tačiau pirmuosius makaronus pagamino kinai ir daug metų slėpė receptą. Tik maždaug {III a.pab. Europoje jį išplatino vienas garsus keliautojas. Taigi jie jau šimtus metų valgomi ir mėgstami daugelyje šalių. Nuo 1840 metų makaronai yra gaminami pramoniniu būdu. Kinijoje, Japonijoje, Italijoje iš jų gaminama daugybė tradicinių patiekalų. Pasaulyje žinoma virš 600 makaronų rūšių, tačiau vartojama gerokai mažiau.

Italai yra didžiausi makaronų vertintojai ir gerbėjai. Paskaičiuota, kad Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo 35-36 kg makaronų. Šveicarijoje - 11-17 kg. Prancūzijoje - 9-10 kg. Italijoje yra specialios užeigos - pastacerijos, kur visi patiekalai gaminami tik iš makaronų. Kiekviena pastacerija turi savo makaronų gamybos subtilybių. Italijoje makaronus gamina daug smulkių ir stambių įmonių. Pati stambiausia makaronų gamintoja yra "Barilla" Parmoje.

Populiariausi Lietuvoje yra spaghetti, vermišėliai, sukti bei spalvoti makaronai, kurie dėl įdomių spalvų dažniausiai naudojami salotoms gaminti. Taip pat galima rasti ir tikrų itališkų makaronų (Italpasta, Barilla, Federici), prancūziškų (Rivocca) ispaniškų (Gallo, Tomadina), čekiškų (Adriana), lenkiškų (Rapido, Aldente), vengriškų (Palneo), slovakiškų (Jarka), Rasime ir CERAM, pagamintų Vengrijoje. Beje, „Federici" makaronai yra su kiaušiniu.

Yra įvairiausi makaronų gamybos būdai ir ypatybės. Makaronai gaminami iš kvietinių miltų ir vandens, o gauta masė presuojama specialiu presu. Po to jie džiovinami ir presuojami. Atrodytų, viskas paprasta, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Nors visame pasaulyje makaronai gaminami tik iš miltų ir vandens, tačiau įvairiose šalyse pagamintų makaronų skonis skiriasi. Kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių. Technologija gali skirtis maišumo laiku, miltų kokybe, vandens kokybe, miltų ir vandens santykiu, džiovinimo būdu, presavimu (gali būti su vakuumu ir be jo). Italijoje klasikiniu laikomas vakuuminis presavimas, t.y. makaronų masė maišoma ir spaudžiama vakuume. Tokie makaronai būna kietesni, netrupa, be pųslelių. Nes geriau sukimba tešlos molekulės. Yra ir atskira makaronų rūšis, kurią gaminant naudojami kiaušiniai. Tačiau ji sudaro tik 0,1% visame pasaulyje gaminamų makaronų. Italijoje šiuo metu populiarūs šaldyti makaronai. Pagamintus juos ne džiovina, o užšaldo.

Yra dar vienas makaronų gamybos būdas - amerikietiškas. Supresuoti makaronai termiškai apdorojami leidžiant per karštų garų vonias ir tik po to džiovinami. Tokių makaronų virimo laikas trumpesnis.

Labai svarbu gaminant makaronus yra miltų kokybė- glitumas, priemaišų kiekis, kviečių veislė. Beje, reikėtų žinoti, kad makaronų pardavimo kaina priklauso nuo miltų gerumo. Kuo aukštesnės kokybės miltai, tuo brangesni makaronai. Labai sveika valgyti rupių miltų makaronus, nes jie maistingesni. Šie makaronai yra tamsesni, tačiau juose yra daug kviečių, sėlenų ir gemalų.

Vandens kokybė makaronams tokia pat svarbi kaip ir alui. Gali būti naudojamas paprastas, šaltinio, distiliuotas, mineralinis vanduo. Taip pat priklauso nuo gamintojo galimybių. Kiekvieno gamintojo gaminami makaronai skiriasi savo skoniu. Tikri itališki makaronai yra kieti, o lietuviai mėgsta minkštesnius makaronus.
Makaronai vertinami atsižvelgiant į spalvą, kietumą ir kaip išlaiko formą juos verdant. Makaronai turi būti švelniai geltoni, ir tai visai nereiškia, kad jie su kiaušiniu. Pernelyg tamsūs makaronai rodo, kad juos gaminant buvo naudoti labai prasti miltai arba vanduo su geležies priemaišomis. Kietumas priklauso nuo specifinio gyventojų skonio. Gaminami ir tokie makaronai, kurie pratutinti B grupės vitaminais, būtinais organizmo vystymuisi. Patys kiečiausi yra itališki makaronai. Geri makaronai verdant pagal rekomendacijas turi išlaikyti savo pirminę formą (gal tik šiek tiek išbrinkti) ir nesutyžti.

Lietuviški, lenkiški, vokiški makaronai dažniausiai ruošiami iš kvietinių aukščiausios rūšies miltų. Vertingesni - iš rupių miltų tešlos, nes joje yra skaidulų. Tradiciniai itališki makaronai gaminami iš kietųjų kviečių, sėlenomis ir gemalais. Tokie sveikesni, gerai virškinami ir netukina. Tad juos drąsiai gali visos, besirūpinančios savo svoriu, nes makaronai be priedų ne itin kaloringi (30g- apie 120 kcal). Kaloringesni, bet gardesni makaronai, į kurių tešlą dedama kiaušinių. Makaronai praturtinami A, E ir B grupės vitaminais, kalciu, karotinu. Juose gausu baltymų, mineralų, ypač daug angliavandenių: 100 g - net 70 g. Kaip energijos šaltinis, makaronai rekomenduojami sportininkams. Kadangi jie turi aminorūgščių, kurios skatina laimės hormono serotonino gaminimąsi, kelia nuotaiką ir gerina nervų sistemos veiklą.

Atgal 0

Rašyti komentarą