Straipsniai

2013 06 13

Ilgas produkto kelias negarantuoja saugumo (Justina Brazauskaitė)

Justina Brazauskaitė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, panaikinus muitus iš ES valstybių įvežamoms prekėms, europietiška produkcija plūstelėjo į mūsų šalies rinką. Pirmaisiais metais Lietuvos vartotojai labai džiaugėsi importuojamomis prekėmis, nes atvežtiniai buvo pigesni už lietuviškus. Ilgainiui, daugelis pirkėjų, pasisotinę egzotine produkcija, susimąstė apie jos kokybę. Atsirado ir sveiko maisto šalininkų, kurie griežtai nusiteikę prieš maisto produkciją iš svetur. Tam pasitarnavo ir žiniasklaidos priemones, šviesdamos žmones apie tokių produktų žalą žmogaus organizmui. "Iš kokių šalių atkeliauja maisto produktai į Lietuvą?"- tokį klausimą užduos dažnas pirkėjas, besirūpinantis saugiais maisto produktais.

Iš kokių šalių atkeliauja vaisiai ir daržovės?

Paskaičiuota, kad į Lietuvos rinką 2010 m. buvo įvežami vaisiai ir daržovės iš 50 valstybių.
Eksperimento metu buvo nustatyta, kad dominuoja 3 valstybės. Daugiausiai, devyniais maisto produktais, prekiaujama iš Lietuvos ir Ispanijos. Iš mūsų ūkininkų laukų mus pasiekia burokėliai, bulvės, obuoliai,  ridikai,  kopūstai, morkos, salotos, svogūnai, ir pievagrybiai.Toliau neatsilieka Ispanija, pasiūlydama: agurkus, pomidorus, svogūnus, salotas, didžiuosius apelsinus, mandarinus, apelsinus, persimonus ir vynuoges. Penki produktai, atkeliauja iš Italijos: obuoliai, kriaušės, raudonosios vynuogės, persimonai, svogūnai.

Iš Europos Sąjungos ir kitų Centrinės Europos valstybių į Lietuvą daugiausiai importuojama žemės ūkio ir maisto produktų : mėsa ir mėsos subproduktai, daržovės. Didelę užsienietiškos produkcijos dalį sudaro prekės ir augalinės kilmės produktai, kurie mūsų šalyje nėra auginami ar gaminami, pvz., egzotiški švieži ir džiovinti vaisiai - bananai, vynuogės, mangai, figos, kinkanai, ličiai ir pan., taip pat kava, arbata.

Prekybos tinklai prekiauja ir maisto produktais, pagamintais trečiosiose šalyse. Nenustebkite, jei tarp „Vilniaus duonos" ir "Klaipėdos duonos" prekybos lentynose rasite ir kitų kepyklų kepinių. Skaitydama etikėtes mačiau prancūziškų džiūvėsių, vokiškų bandelių, estiškų meduolių. Plati geografija fasuotų sausainių ir vaflių. Jie daugiausia atvežami iš kelių šalių: Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos Latvijos. Lietuviškoms jūros gėrybėms ir jų produktams tenka atkakliai konkuruoti su Norvegijos, Čekijos, Olandijos, Danijos, Estijos ir kitų šalių produkcija.

Nors ir manoma, kad iš ES ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva pasirašė laisvosios prekybos sutartis, atvežamos prekės ir maisto produktai sudaro rimtą konkurenciją lietuviškiems gaminiams. Prekybininkai nenuogąstauja, kad  padidėjęs importinių prekių srautas gali išstumti iš rinkos Lietuvos gamintojus. Pirkėjai domisi tiek lietuviškomis, tiek atvežtinėmis prekėmis.Tuo tarpu mokslininkai baiminasi,  kad būdami ES sudėtyje praradome savo žemės ūkio ekologiškumą. Mėsa, dėl mažų subsidijų kiaulininkystės ūkiams,  jau prarado nacionalinio produkto vardą, tačiau lietuviškos daržovės vis dar geresnės kokybės ir švaresnės nei užaugintos svetur.

Abejojama atvežtinių produktų saugumu

Į atvežtinių produktų problemą gilinasi keli institutai. Teigiama, kad  Lietuvoje yra griežta atvežtinių vaisių ir daržovių kontrolė. Specialios institucijos - VMVT, Valstybinė augalininkystės tarnyba ir kitos nuolat stebi, kad į rinką patektų saugūs produktai. Tačiau ar jos gali užtikrinti visų atvežtinių produktų, kuriuos mes valgome saugumą?

Įvežamų į Lietuvą produktų patikra prasideda jau pasienyje. Čia tikrinami ne tik dokumentai, kilmės šalis, bet atliekama fizinė prekės kontrolė, laboratoriniai tyrimai ir higieninė ekspertizė. Jeigu jokių pažeidimų nerandama, prekes leidžiama įvežti į šalį. Tačiau, jei pasitaiko gaminio ženklinimo pažeidimų, infekcinių ligų užkrato ir kt., siunta visada grąžinama tiekėjui.

Nustatyta, kad nesaugiausi maisto produktai būna iš trečiųjų šalių. Prie nepatikimų importuotojų galima priskirti Kiniją, Egiptą, Turkiją, Maroką,  Iraną. Pakistaną Iš šių šalių importuota vaisių, daržovių, džiovintų vaisių, riešutų produkcija dažnai būna užteršta pesticidais, mikotoksinais, o džiovintuose vaisiuose viršyti konservantų (sorbatų, sulfitų) leistini kiekiai. Į "jautrių " maisto prekių sąrašą įtraukti įvairių rūšių riešutai iš Kinijos ir Irano, citrusiniai vaisiai, paprikos, vynuogės ir kai kurios kitos importuojamos uogos, imbieras, kava iš Nikaragvos ir Gvatemalos, joduota druska, sojos.

Dažnas gali paklausti, kodėl atvežtinė produkcija gali būti nesaugi. Pasvarstykite patys, kiek laiko maisto produktai keliauja į prekybos tinklus. Kol jie patenka į mūsų prekyviečių lentynas, praeina labai daug dienų. Siekiant, kad jie nepūtų, kitaip negestų, dėmių neturėtų, produktai apdorojami sisteminio veikimo cheminėmis priemonėmis. Dėl ilgo transportavimo,  visi atvežtiniai vaisiai ir daržovės  mus pasiekia truputį „užkonservuoti". Prieš pirkdami susimąstykite, ar viduržiemį.
                                            
Žala aplinkai

Užsienietiškos prekės pas mus keliauja tūkstančius kilometrų laivais, traukiniais, automobiliais. Ir dėlto iškyla ne tik saugaus produkto, bet dar kelios grėsmės. Viena iš tokių- aplinkos apsaugos. Paskaičiuokite ne tik transportavimo kaštus, bet ir išmetamų dujų kiekį, klimato šiltėjimą, energijos sunaudojimą, iškasenų mažėjimą. Kiekviename maisto kelio žingsnyje patiriama daug nuostolių. Ne tik teršiama aplinka,  išmetama daugybę CO2, bet ir sunaudojama daugybė energijos. Nors tikslių duomenų apie tai, kiek energijos galime sutaupyti, pirkdami vietinį maistą nėra, tačiau galima nesunkiai įsivaizduoti, kiek energijos suvartojama gaminant vieną skardinę itališko pomidorų padažo ir patiems gaminant pomidorų padažą namuose iš vietinio ūkininko užaugintų pomidorų. Prekybos tinklai ir gamintojai vaikosi pelno, taęiau daug daugiau prarandama kita prasme.Mokslininkai taip pat rekomenduoja vartoti produktus, užaugintus 500-700 km spinduliu aplink įprastinę gyvenamąją vietą. Tai ne tik dėl virškinimo sistemos, bet ir alerginių reakcijų nuo egzotiškų vaisių ir daržovių tikimybės. Tad daugeliu atveju, geriau apsiribokime lietuviška produkcija. Vartojant atvežtinę, ne visada žinome, kaip ir kur buvo laikomi produktai, ar jie kuo nors apdoroti, kada skinti, kiek laiko keliavo transportu ir kitą.


http://www.veidas.lt/tag/maisto-produktai
 

Atgal 0

Rašyti komentarą