Straipsniai

2013 06 13

Per didelė prabanga gilintis į maisto kilmę (Saulė Ratkutė)

Saulė Ratkutė (Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė)

Ar žinojote, kad apelsinus veža iš Ispanijos arba net iš Kubos? Ar pagalvojate kiek pesticidų išpurkšta ant jų? Blogiausia, kad retas pasižiūri į produkto kilmės vietą. Pasiteisinimas, kad skubančiame pasaulyje per didelė prabanga gilintis į maisto kilmę šiuo atveju netinka.  Manau, nepiltumėte į automobilį prastų degalų, nes jie pigesni. Juk šykštūs moka du kartus. Tad kodėl norite teršti savo organizmą trąšomis?

Manau, kiekvienas žmogus gali pirkti savo gyvenamoje vietoje augintus produktus. Jie tikrai bus sveikesni už atvežtinius (mažiau chemiškai apdoroti). Be to taip paremtume ne užsienio valstybių ūkininkus, bei vasarą jų samdomus emigrantus, bet mūsų lietuvių ūkininkus. Taigi prisidėtumėte taip pat ir prie emigracijos mažinimo.

Norint gyventi sveikai, geriausia būtų jei žinotumėte iš ko perkate produktus, kaip pardavėjai juos gamina ar iš ko perka žaliavas. Geriausias pavyzdys būtų - Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras  jau devintus metus savo moksleivius  mokantis ne tik  kaip gaminti rūkytas dešras ir kitus mėsos  gaminius, bet kaip juos parduoti.  Pasak  ekonomikos mokytojos, prekybos koordinatorės Jolitos Rickevičienės jų prekyba išsiskiria sąžiningumu. Jie mokome vaikus gaminti tiksliai pagal receptą, tad pirkėjai gali nebijoti būti apgauti ar valgyti nuodus, nes taip gaminant nenaudojami jokie konservantai. Kas  šiais laikais yra svarbu. Be to paklausta kokio šviežumo yra jų produktai, mokytoja užtikrino, kad gaminiai yra išperkami  blogiausiu atveju per savaitę, tad nusipirkti užsistovėjusį produktą yra neįmanoma.  Taip pat Jolita garantavo, kad žaliavas savo gaminiams perka tik iš patikrintų ir sertifikuotų pardavėjų. Mėsą šiuo metu perka iš „Samsono". Mokomoji bendrovė, įkurta pagal Junior Achievements projektą labiausiai mane nustebino nedidelėmis produktų kainomis. Pavyzdžiui, rūkytų medžiotojų dešrelių  pusę kilogramo gali nusipirkti už 6 litus. Paklausta apie mažas dešrelių kainas, J.Rickevičienė paaiškino žemų kainų priežastį: „Iš maisto nelabai pasipelnysi, nes mėsos gaminiai nelabai ilgai galioja. Be to mano tikslas moksleivius supažindinti tik su pagrindiniais verslo principais, o vartotojams parodyti, kaip sveikai mes gaminame".

Žinoma, sunku surasti tokių sąžiningų pardavėjų, kurių tikslas būtų ne pelnas, bet mokymasis. Tad ką daryti kitiems? Pakalbinus Valeriją Mikšienę, moterį  beveik kasdien apsilankančią turguje, galima išskirti kelis patarimus:
  • Jeigu norite pirkti vietinės kilmės produktą, visų pirmą paklauskite kur jis pirktas ir tik tada pagalvokite ar jį pirksite;
  • Jei turite daugiau laiko, paklausinėkite aplinkinių pardavėjų (pardavinėjančių ne tos pačios rūšies produktus, nes tada tikrai nebus objektyvaus vertinimo) iš kur tas pardavėjas perka prekes - ar jis tikras ūkininkas;
  • Stenkitės pirkti prekes tik iš pardavėjų, auginusių ar gaminusių tuos produktus. Dažniausiai nesunku atpažinti naminius produktus, bet prieš tai įsitikinkite ar esate teisūs. Yra buvę tikrai ne vienas atvejis, kai pardavėjai būdavo nesąžiningi perpardavinėtojai, o ne ūkininkai. Geriausias būdas įsitikinti, kad pardavėjas siūlo savo darbą, paklausti ką nors specifinio apie tą daiktą, pavyzdžiui, jei žmogus sakosi pats auginąs braškes, galima paklausti kur jas geriau auginti humusingame priemolyje ar dirvožemyje, (atsakymas humusingame priemolyje, nors taip pat gerai priesmėlyje);
Vietinės kilmės produktai yra sveikesni, jau vien  dėl to, kad gamintojas jaučia didesnę atsakomybę dėl galimo vartotojų  pasipiktinimo (ar daug žmonių rašytų skundus į,tarkim, Ispaniją? Bet nueiti ir išsiaiškinti į kitą miesto galą retas patingėtų). Be to pirkėjui lengviau išsitikinti pardavėjo sąžiningumu.

Atgal 0

Rašyti komentarą