Straipsniai

2013 06 13

Užsienietiški maisto produktai nusileidžia lietuviškiems (Laura Sabutytė)

Laura Sabutytė (Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla)

Prekybos centruose gausu įvairių prekių iš tolimiausių pasaulio šalių. Prekių geografija tokia plati ir atrodo jie taip viliojančiai, kad vartotojai netgi nežino ką rinktis geriausią. Pagal prekinę išvaizdą? Etiketę? Kilmės šalį? Tik retas susimąsto apie prekių saugumą. Juk šimtus kilometrų atkeliavusios prekės būna stipriai chemiškai apdorotos, kad nesugestų. Etiketės ant produktų irgi ne visada aiškios. Ir kaip mes galime būti tikri, kad gamintojas nurodė tikrą informaciją apie produktą?  Todėl nenuostabu, kad daugelis pirkėjų ieško vietinių, lietuviškų prekių. Kad lietuviški maisto produktai yra saugesni, patvirtina ir maisto tikrinimo specialistai. Lietuviškų maisto produktų kokybė yra gera, o jos eksportas augo net sunkmečiu, tvirtina Lietuvos maisto produktų gamintojus vienijančios asociacijos. Jie tikina, kad lietuviškų maisto produktai kokybe nenusileidžia kitų šalių gamintojų kokybe, dėl to Lietuvos vartotojai dėl gaminių kokybės gali jaustis saugūs. Jei ir produktuose yra konservantų ar genetiškai modifikuotų produktų, juos naudoti leidžia Europos Sąjunga, bet to, jie visada nurodomi ant maisto produktų pakuotės.  Be to, dauguma lietuviškų maisto produktų natūralesni, turintys mažiau sintetinių priedų, nei gaminami kitose šalyse, o lietuviškose daržovėse ir vaisiuose yra mažiau nitritų nei, tarkime, lenkiškuose.

Lietuvos maisto pramonėje jau naudojamos panašios technologijos kaip Vakarų šalyse, natūralumo pas mus gerokai daugiau. Daugelio Europos šalių gyventojai visai negali valgyti žuvies iš savo vidaus vandenų, nes jie labai užteršti. Taip pat Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, naudojama mažiau pesticidų, kitų chemizuotų trąšų, todėl vištos, kiaulės šeriamos geresnės kokybės pašarais. „Antibiotikų, skirtų gyvuliams gydyti, lietuviai naudoja taip pat mažiau.

KTU Maisto instituto Maisto tyrimų centro specialistai atskleidžia atlikto tyrimo išvadas, kai buvo lyginama lenkiška ir lietuviška žalia mėsa. Lietuviškoje mėsoje mažiau konservantų. Ji  buvo gerokai šviežesnė, jos spalva natūralesnė. Nors abiejų mėsų kokybė atitiko nustatytas normas. Pasitaiko kartais ir vietinėje pramonėje pažeidimų. Pavyzdžiui, Maisto tyrimų centas, tirdamas dešrelių, parduodamų Lietuvos prekybos centruose, kokybę, pastebėjo, kad tarp jų vyrauja antros rūšies produktai. Jie gaminami iš sojų baltymų, krakmolo, kiaulių odų, todėl yra pigesni.

Apmaudu, kad Lietuvos prekybos centruose vis dažniau pasitaiko antrarūšių produktų iš užsienio. Tuo susirūpino įvairios maisto tyrimo tarnybos. Paėmus mėginius, randama kancerogeninių medžiagų, su laktozės priemaišomis, toksinais užterštų. Vartotojų asociacijos užsakymu laboratorijose patikrinus „Coca-Cola", „Milka", „Kotanyi", „Nescafe Gold", „Jacobs Kronung" ir „Tchibo Espresso" prekės ženklų produktus, jie neatitiko nustatytų saugos normų. Iš jų tik Milka" šokoladai buvo vienodos kokybės visose šalyse. Tačiau šie produktai ir toliau pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse. Produktų saugumu Lietuvos prekybos centruose rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos.Jos reaguoja į gyventojų skundus. Vieno VMVT patikrinimo metu iš rinkos būtų išimta latviškos kavos „Aroma Platinum" partija nes ji užteršta vėžį sukeliančiais toksinais. Atlikus laboratorinius kavos tyrimus nustatyta, kad ji užteršta pelėsinių grybų išskiriamu mikotoksinu - ochratoksinu A.  Ji randama grūdų produktuose, kavoje, raudonajame vyne, taip pat gali kauptis ir gyvulių mėsoje.

Kodėl į Lietuvą ir ant mūsų stalo patenka pavojų žmonių sveikatai keliantys produktai? Vartotojų gynimo asociacijos padarė išvadą, kad tarptautinės kompanijos Rytų Europai gamina to paties prekės ženklo, bet prastesnės kokybės produktus. Matyt, naujosioms ES šalims didžiosioms kompanijoms neapsimoka gaminti labai aukštos kokybės produkcijos, nes čia ir žemesnės kokybės produktus jos gali sėkmingai parduoti, nes mūsų žmonės ne tokie išrankūs, viską suvartos ir nesusimąstys ar tai saugus produktas.

Maisto tikrintojų tarnybų specialistus laukia sudėtingas darbas, tikrinant atvežtinę produkciją. Vartotojai taip pat turi būti budrūs ir pranešti apie įtartinus produktus. Galbūt  po informacijos apie nesaugius produktus iš užsienio, prekių lentynose ieškosime lietuviškų prekių



Atgal 0

Rašyti komentarą