Straipsniai

2013 06 13

Maisto reklama – draugas ar priešas? (Monika Danieliūtė, Samanta Pilionytė)

Monika Danieliūtė, Samanta Pilionytė (Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla)

Geriems santykiams reikia dešros (Krekenavos, kai norisi mėsos), iš Nemuno pievų ant Jūsų stalo, „Dobilas" - sveikai mąstantiems... Tokia informacija neretai lemia produkto pasirinkimą, mat skambiai pateikti teiginiai iškart patraukia pirkėjų dėmesį. Iškalbi reklama tarsi pati mus suranda, kad ir kur bebūtume: namuose, skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, automobilyje, gatvėje, kino teatre, klubuose, įstaigose, net romantiškai vakarieniaujant... Kiekvienas reklamą suprantame savaip, nes turime skirtingus požiūrius. Todėl kyla klausimas, kaip maisto reklama veikia plačiąją auditoriją?

Natūralu, kai žmogus pastebi ar perskaito reklamą, jos poveikis tuo nesibaigia. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į jam pateiktą informaciją. Tikriausiai niekas nepaneigtų, kad didžiausią poveikį vartotojui turi televizinė reklama. Ši reklamos rūšis pasiekia visus esančius prie televizijos ekranų ir tuo pačiu metu sujungia kelias raiškos formas: veiksmą, vaizdą, tekstą, muziką, įvairius efektus, spalvas. Žiūrovas, atkreipęs dėmesį į maisto reklamą, įsimena jos idėją, įvertina informacijos turinį ir vėliau apsisprendžia pasielgti kaip skatina reklama ar priešingai.

Reikėtų išryškinti reklamos teigiamą poveikį auditorijai. Dažnai ji supažindina  su naujais maisto produktais, praneša apie vykstančias akcijas, gali formuoti tinkamą požiūrį į sveiką mitybą. Žmones pritraukia ir parduotuvėse vykstančios maisto produktų degustacijos.

Visa tai gražu, bet daug dažniau reklama neigiamai veikia maisto vartotojus. Visų pirma, reklamų užsakovai, norėdami išpopuliarinti ir įpiršti savo maisto produktą, persistengia įrodinėdami, kad jų prekė pati geriausia, ekologiškiausia ir be jokių E, nors tai ne visada tiesa. Gamintojai taupydami pinigus ir geresnius maisto produktus į gaminamą prekę deda įvairius maisto pakaitalus, parduodami už geros kokybės produkto kainą. Antra, vartotojas dažniausiai nenori pripažinti, kad jų pirkimas priklauso nuo reklamos poveikio. Jiems atrodo, kad būtinybė nusipirkti prekę buvo jau seniai, dar iki pasirodant reklamai. Labai retai pirkėjai prisipažins patys sau arba kitiems, kad reklama "įpiršo" jiems anksčiau neegzistavusius daiktus, privertė kažką nusipirkti, tačiau  atėmė galimybę išsirinkti.

Pagal padarytą apklausą, matome, jog žmonių nuomonės yra skirtingos, vieniems maisto reklama yra draugas, kitiems - priešas. 43% apklaustųjų teigia, kad maisto reklama yra nereikalinga,  o 57% - kad reikalinga. Žmonės reklamą geriausiai pastebi : 88% per televiziją, 6% gatvėje, 3% per radiją, 2% skaitant laikraščius, 1% įvairiose įstaigose. Reklamoje svarbiausia : 59% pateikta informacija, 26 % reklamuojama prekė, 15% stilius.
Pajungus viešųjų  ryšių specialistų komandas, dailininkus, kinematografininkus, psichologus, verslininkus ir kitus marketingo atstovus, reklama tampa neatsiejamu mūsų gyvenimo palydovu. Tačiau aklas tikėjimas ja gali privesti iki visiškos katastrofos.  Tai kas gi ta maisto reklama -  draugas ar priešas? Atsakymą turime rasti kiekvienas.
 
 
Atgal 0

Rašyti komentarą