Straipsniai

Ar vartotojai rinkdamiesi maisto produktus atsižvelgia į gyvūnų gerovę?

Gyvūnų gerovės laikymasis - vienas iš esminių dalykų, turintis ypatingos reikšmės vartojimo tausumui. Laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų yra ne tik užtikrinama maisto kokybė, bet ir saugoma aplinka. >>>

Atmintinė sumaniam jautienos bei jos gaminių pirkėjui

Mėsos paklausa bei vartojimas nuolat auga. Lietuvoje mėsos vartojimas ypač augo 2001-2008 metais, kuomet jos vartojimas atitinkmai didėjo nuo 44 iki 81 kg vienam gyventojui per metus. Paskesniais metais šis vartojamas stabilizavosi ir dabar siekia vidutiniškai 70 kg per metus. >>>

Atmintinė sumaniam kiaušinių pirkėjui

Kiaušinių kokybei nustatyti yra labai svarbus vištų auginimo būdas. Europos komisijos reglamentas numato, kad kiaušiniai privalo būti paženklinti atsižvelgiant į vištų auginimo būdą. >>>

Atmintinė sumaniam paukštienos bei jos gaminių pirkėjui

Lietuvoje paukštienos vartojimas nuolat auga. 2004-2011 metais paukštienos vartojimas vienam gyventojui padidėjo nuo 6, 3 kg iki 21 kg. Paukštiena 1994 m. mėsos vartojimo struktūroje sudarė 12 proc., o 2011 jau 30 proc. Tokius vartojimo pokyčius, matyt, lemia nedidelė paukštienos kaina bei besikeičiantys vartotojų mitybos įpročiai. >>>

Kas trukdo tausiai vartoti maistą?

Atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai teigiamai vertina tausojantį maisto vartojimą. Teigiamai vertindami tausojantį maisto vartojimą, jie ne visada elgiasi taip, kad tausiai vartotų. Taigi, egzistuoja tam tikra praraja tarp visuomenės požiūrio į tausojantį maisto vartojimą ir jos elgesio. >>>

Medus ir oro tarša?

Medus, kitaip kaip kiti saldikliai (pvz. cukrus), nereikalauja tiesioginio pesticidų, trąšų, žemės, drėkinimo naudojimo. Be to, be pagrindinio produkto - medaus, bitininkystė duoda ir kitą naudą. Bitininkystė gali būti tiek pramoninė, tiek mėgėjiška, tačiau pats procesas neatsiejamas nuo augalų apdulkinimo. Skaičiuojama, kad trečdalis maisto pasauliniu mastu priklauso nuo apdulkinimo, kurį atlieka vabzdžiai, 80 % iš jų - bitės. Pavyzdžiui obuolių derlius visiškai priklauso nuo bičių. >>>

Karbonizuotų (“gazuotų“) gaiviųjų gėrimų poveikis aplinkai per visą būvio ciklą

Anglijos mokslininkai (Amienyo ir kt., 2013) Anglijos pavyzdžiu tyrė karbonizuotų (gazuotų, dar kitaip angliarūgštimi prisotintų) gaiviųjų gėrimų poveikį aplinkai per visą jų būvio ciklą: pirminių žaliavų gavyba ir gamyba, gėrimo gamyba, pakavimas, transportavimas, paskirstymas, naudojimas (neįskaitant kelionės į parduotuvę) ir atliekų sutvarkymas. Savo tyrime jie analizavo keletą pakuotės variantų - stiklinis butelis (0,75 litro), aliuminio skardinė (0,33 litro), PET butelis (0,5 litro) ir PET butelis (2 litrų). >>>

Geltonojo meliono anglies pėdsakas

2009 m. pasaulyje buvo užauginta apie 97 milijonai tonų įvairių rūšių tame tarpe ir geltonųjų melionų. Daugiausia jų Europoje suvartojama Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Geltonieji melionai auginami ir Europoje, tačiau ne sezono metu dažniausiai yra importuojami. >>>

Ananasai ir jų poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą

Didžioji dalis vaisių į Europos Sąjungą yra importuojama ir vaisių importo apimtys nuolat auga. Vienas iš tokių pavydžių - ananasai, kurių poreikis paskutiniaisiais metais ženkliai išaugo. Tai lėmė, kad kilmės šalyse (pvz. Kosta Rikoje, Ganoje) išaugo šio vaisiaus plantacijos, tuo pačiu sukeldamos dirvos erozijos, taršos pesticidais, vandens lygio, organinių atliekų bei kitas aplinkos problemas. >>>

Mango vaisiai: kiek reikia vandens?

Australijos mokslininkai (Ridoutt et al., 2010) vertino mango vaisių, kurie sudaro apie 50 % visos tropinių vaisių produkcijos, vandens pėdsaką (gėlo vandens sąnaudas, atsižvelgiant į vandens streso/retumo indeksą). Apskaičiuota, kad 1 kg mango, kuris pasiekia vartotoją, sunaudojama 87 l gėlo vandens. 53 % šio kiekio tenka būtent paskirstymo ir vartojimo stadijai (1 pav.) >>>

1| 2| 3| 4| 5| 6| Paskutinis puslapis