ATSAKINGAS VARTOJIMAS
Ar sveikesnės dietos lemtų mažesnį poveikį aplinkai?
Tukker ir kt. autoriai (2011) analizavo galimus įvairius dietos pokyčius Europos Sąjungos šalyse, kurie leistų ir sumažinti poveikį aplinkai, ir pagerintų ES gyventojų sveikatą.
Duona ir jos anglies pėdsakas
Vienas iš daugiausiai naudojamų maisto produktų – duona, jos gamyba ir vartojimas – taip pat veikia aplinką.
Tobulos arbatos beieškant arba kokia tikroji arbatos puodelio kaina?
Arbatos tema neseniai plačiai nuskambėjo po „The Ecologist” atliktų tyrimų, atskleidusių vienos iš žinomiausių arbatos pramonės korporacijų verslo užkulisius: teršiamą aplinką..
Nepatogi tiesa apie... ŽUVĮ
Gydytojai sako, kad žuvį reikia valgyti. Mokslininkai abejoja aplinkos saugumu ir pateikia modelį, kaip neįrantys toksinai keliauja mitybos grandine.
Maisto mylios – kokį poveikį aplinkai daro transportuojamas maistas?
Ar kada susimąstėte, kokį atstumą nukeliauja vaisiai arba daržovės nuo jų auginimo vietos iki jūsų stalo? O ar pagalvojote kokį poveikį šios kelionės turi aplinkai?
Maisto pirkimas turguje: pliusai ir minusai
Kaip parodė TNS 2011 m. pirmąjį pusmetį atliktas tyrimas, ekologiškos produkcijos kas antras lietuvis visgi ieško turguose.
Karbonizuotų (“gazuotų“) gaiviųjų gėrimų poveikis aplinkai per visą būvio ciklą
Anglijos mokslininkai (Amienyo ir kt., 2013) Anglijos pavyzdžiu tyrė karbonizuotų (gazuotų, dar kitaip angliarūgštimi prisotintų) gaiviųjų gėrimų poveikį aplinkai per visą jų būvio ciklą..
Geltonojo meliono anglies pėdsakas
2009 m. pasaulyje buvo užauginta apie 97 milijonai tonų įvairių rūšių tame tarpe ir geltonųjų melionų…
Ananasai ir jų poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą
Įvertinus ananasų būvio ciklo poveikį aplinkai (Ingwersen, 2012), nustatyta, kad tam, kad 1 kg ananasų pasiektų vartotojo stalą JAV, reikia apie 3 MJ energijos..
Mango vaisiai: kiek reikia vandens?
Australijos mokslininkai (Ridoutt et al., 2010) vertino mango vaisių, kurie sudaro apie 50 % visos tropinių vaisių produkcijos, vandens pėdsaką…
Pomidorai ir jų poveikis aplinkai (1)
Australijos mokslininkai (Page ir kt., 2012) vertindami pomidorų poveikį aplinkai per visą jų būvio ciklą – pradinių žaliavų gamyba, pomidorų auginimas, pakavimas, transportavimas, paskirstymas, vartojimas – nustatė, kad..
Pomidorai ir jų poveikis aplinkai (2)
Vertinant bendrai pomidorų poveikį klimato kaitai ir vandens sąnaudoms, nustatyta, kad skirtingos auginimo sistemos nevienodai veikia šiuos aspektus.
Iniciatyva Švedijoje – klimato kaitą mažinančių produktų ženklinimas
Švedijoje nuo 2007 m. vystoma iniciatyva, kuri padeda vartotojams sąmoningai pasirinkti maisto produktus, darančius mažesnį poveikį klimato kaitai. Tokie produktai yra specialiai žymimi.
Menkės produktų poveikis aplinkai
Svanes ir kiti bendraautoriai (2011) vertino menkės, sugaunamos norvegų Šiaurės rytiniame Atlante, ir jos produktų poveikį aplinkai klimato kaitos, aplinkos rūgštėjimo, eutrofikacijos, energijos sunaudojimo ir kitais atžvilgiais.
Vynas ir labiausiai aplinką veikiančios jo būvio stadijos
Ispanų mokslininkai (Gazulla ir kt., 2010) analizuodami La Rioja regiono vyno poveikį aplinkai, nustatė vyno būvio ciklo poveikį aplinkai: klimato kaitai, aplinkos rūgštėjimui, eutrofikacijai bei vandens ir energijos sąnaudoms.
Kavos vartojimas: kas lemia poveikį aplinkai?
Kavos vartojimo stadijos poveikis aplinkai priklauso nuo pasirinkto kavos ruošimo būdo, kavos aparato energetinio efektyvumo, naudojimo įpročių, pasirinktos kavos pakuotės, pasirinktos kavos..
Maisto pirkimas prekybos centruose: tarp manipuliacijos ir laisvo pasirinkimo
Dažnai prekybos centruose susiduriame su tokiais pasiūlymais kaip „600 gramų sūrio gabaliukas už 500 gramų kainą”.
Maisto atliekų tvarkymo įpročiai: sau ir aplinkai naudingo vartojimo link
Lietuvoje per metus į sąvartynus nukeliauja apie 1 mln. tonų mišrių atliekų. Antrinės žaliavos – stiklas, plastikas ir popierius – sudaro 35 proc. šio kiekio.
Atmintinė sumaniam kiaušinių pirkėjui
Kiaušinių kokybei nustatyti yra labai svarbus vištų auginimo būdas. Europos komisijos reglamentas numato, kad kiaušiniai privalo būti paženklinti atsižvelgiant į vištų auginimo būdą.
Atmintinė sumaniam paukštienos bei jos gaminių pirkėjui
Lietuvoje paukštienos vartojimas nuolat auga. 2004-2011 metais paukštienos vartojimas vienam gyventojui padidėjo nuo 6, 3 kg iki 21 kg.
Ar vartotojai rinkdamiesi maisto produktus atsižvelgia į gyvūnų gerovę?
Gyvūnų gerovės laikymasis – vienas iš esminių dalykų, turintis ypatingos reikšmės vartojimo tausumui. Laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų yra ne tik užtikrinama maisto kokybė, bet ir saugoma aplinka.
Atmintinė sumaniam jautienos bei jos gaminių pirkėjui
Mėsos paklausa bei vartojimas nuolat auga. Lietuvoje mėsos vartojimas ypač augo 2001-2008 metais, kuomet jos vartojimas atitinkmai didėjo nuo 44 iki 81 kg vienam gyventojui per metus.
Kiek aplinkai „atsieina“ meilė egzotiškiems vaisiams?
Egzotinių vaisių šiandien galima rasti ne tik kiekviename prekybos centre, bet ir kone visose mažose parduotuvėlėse. Tačiau ar kada susimąstėte, kokį poveikį aplinkai turi egzotinių vaisių transportavimas?
Bioplastikas – nauja pakavimo alternatyva
Dauguma plastikų yra gaminami iš naftos ar jos produktų, kurie yra neatsinaujinantys gamtos ištekliai.
Tarp maisto pirkimo įpročių ir maisto atliekų – tiesioginis ryšys
Šiandien žiniasklaidoje galime pamatyti daug pranešimų apie aplinkos būklės blogėjimą, kurį lemia pramonės įmonių tarša bei neracionalus gamtos išteklių naudojimas.
Kas slepiasi už etiketės?
Jei norite išsiaiškinti, kokį realų poveikį gamtai gali daryti vienoks ar kitoks jūsų pasirinkimas, jums būtina pasitelkti būvio ciklo įvertinimą (BCĮ) (angl. Life Cycle Assesment ) – vieną veiksmingiausių būdų, tiriant produkto įtaką aplinkai.
Revoliucija mitybos evoliucijoje
Šiandien taip paprasta pasijusti bejėgiu galybės mus slegiančių problemų akivaizdoje: pasaulinis atšilimas, globalinė krizė… Daugybė įvairiausių veiksnių veržiasi į mūsų gyvenimus ir mes jaučiamės per silpni ką nors pakeisti. Tačiau bent vienoje sferoje mes vis dar esame visagaliai – mes vis dar patys sprendžiame, ką valgysime!
Tautos išminties skanskonis – išlikimo sąlyga
Valgymas lietuvių tradicijoje visada buvo išskirtinis ritualinis veiksmas. Mūsų protėviai valgė skaniai, saikingai ir svarbiausia – išmintingai.
Kuri gėrimų pakuotė palankesnė aplinkai? (1)
Kalbant apie maisto pakuotes, dažniausiai svarstoma kaip pakuotė išlaiko maisto savybes, maisto produktų kokybę, šviežumą, prekinę išvaizdą, leidžia lengvai identifikuoti produktą, yra patogi sandėliuoti ir laikyti. Tačiau nemažiau svarbus yra ir pakuotės daromas poveikis aplinkai.
Kuri gėrimų pakuotė palankesnė aplinkai? (2)
Produkto poveikis aplinkai priklauso nuo daug veiksnių per visą jo gyvavimo ciklą. Pakuotė ir galutinis jos sutvarkymo būdas gali ženkliai nulemti galutinį šios produkto būvio ciklo stadijos įtaką aplinkai.
Tausojančių gyvūninio maisto technologijų naujovės: produktai su bioaktyviais ingredientais
Pasaulinės, o kartu ir Lietuvos gyvūninės kilmės produktų gamybos pramonės duomenys rodo, kad pakankamai dideli antrinių žaliavų (mėsos, žuvies, pieno pramonės šalutiniai produktai) kiekiai lieka nepanaudojami arba panaudojami menkaverčiams pašarų produktams gaminti (Toldra, 2008)
Inovacijos iš praeities: Lietuvos kulinarinis paveldas, produktai, klasifikacija, ženklinimas bei gamybos perspektyvos
Tautinio paveldo produktai – nustatyta tvarka sertifikuoti tradiciniai gaminiai pasižymintys istoriškai Lietuvoje ar jos atskirame etnografiniame regione susiformavusia produkto tradicine forma, sudėtimi ir kitais specifiniais kokybiniais ypatumais.
Inovacijos gaiviųjų gėrimų rinkoje: funkcionaliųjų priedų panaudojimas ir darnios technologijos
Šiuo metu rinkoje gausus pasirinkimas gėrimų su įvairiomis augalinės kilmės žaliavomis, augalų ekstraktais. Neretai vartotojai yra girdėję apie šių medžiagų naudą, tačiau išsamesnės informacijos apie šių medžiagų poveikį žmogaus organizmui stinga.
Beatliekinės sviesto produktų gamybos technologijos ir tausojantis produktų vartojimas
Sviesto produktų gamybos metu mušant arba kitaip perdirbant grietinėlę, gaunamas sviestas. Pagrindinė atlieka šių produktų gamyboje yra pasukos. Panaudojant sudėtingesnį sviesto produktų gamybos būdą, pasukos, t.y. „tinkama naudoti atlieka” tampa antrine žaliava.
Tausojančios sūrių gamybos technologijos
Fermentinių sūrių gamyba pasaulyje ir jų paklausa rinkoje pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja. Lietuvoje apie 80 % sūrių produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 15 šalių. Tai rodo, kad išrūgų kiekis – antrinė žaliava fermentinių sūrių, varškės, kazeino gamyboje – didėja.
Inovacijos pieno produktų rinkoje: bioaktyvūs ingredientai produktuose
Paskutiniais dešimtmečiais išplėtoti atskirų pieno sudėtinių dalių, pieno baltymų frakcijų, piene esančių biologiškai aktyvių junginių tyrimai, panaudojant juos funkcionaliojo maisto ir maisto papildų gamyboje.
Darniosios žuvų perdirbimo inovacijos: bioaktyvių žuvų ingredientų gamyba ir panaudojimas produktuose
Maisto produktų gamybos metu visada lieka atliekų (tame tarpe ir antrinių žaliavų), tai – maisto pramonės specifika. Susidarantis atliekų kiekis yra labai įvairus, kartais siekia 50 procentų ir daugiau nuo perdirbamos žaliavos.
Žuvų vertingų antrinių žaliavų panaudojimas siekiant sveikatinti Lietuvos vartotoją ir racionaliai naudoti žaliavas
Žuvies pramonė yra viena iš plačiausiai besivystančių maisto pramonės šakų: per metus sugaunama apie 100 milijonų tonų žuvies.
Ūkininkavimo poveikis aplinkai
Ūkininkavimo įtaka oro taršai daugiausia yra susijusi su transporto naudojimu paruošiant dirvą, sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais, nuimant derlių, taip pat deginant derliaus likučius, ypatingai šiaudus.
Aliejaus gaminimo ir vartojimo poveikis aplinkai
Europos statistikos departamento duomenimis (EUROSTAT), iš pateiktų Europos šalių duomenų, daugiausia augalinės kilmės riebalų ir aliejaus 2005 m. suvartojo graikai.
Atskirų gėrimų poveikis aplinkai
Analizuojant poveikį klimato kaitai, išreikštą CO2 ekvivalentu, nustatyta, kad didžiausią įtaką klimato kaitai daro pienas (apie 1,15 kg CO2 ekv. /litrui).
Duonos vartojimo poveikis aplinkai
Kalbant apie maisto produktų poveikį aplinkai, duonos produktai iš visų maisto produktų yra vieni iš aplinkai palankiausių.
Pusfabrikačių vartojimo poveikis aplinkai
Analizuodami ar geriau vartoti pusfabrikačius, ar namuose gamintus maisto produktus, remsimės Sonesson U. ir jo kolegų 2005 metais Švedijoje atliktu tyrimu.
Sviesto ir margarino vartojimo poveikis aplinkai
Detaliai įvertindami sviesto ir margarino poveikį aplinkai remsimės K. Nilsson ir jos kolegų 2010 m. atliktu moksliniu tyrimu. Šie mokslininkai, naudodamiesi būvio ciklo analize (ang. Life cycle analysis), ištyrė margarino ir sviesto produktų poveikį aplinkai Anglijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Maistas ir transportas
Vertinant maisto vartojimo poveikį aplinkai yra naudojama būvio ciklo analizė (ang. life-cycle analysis). Ši analizė parodo, koks yra daromas poveikis aplinkai skirtingais maisto gavybos, gamybos bei vartojimo etapais.
Bendras maisto ir gėrimų vartojimo poveikis aplinkai
Kaip maisto ir gėrimų vartojimas prisideda prie poveikio aplinkai?!
Tausojantis maisto vartojimas darnaus vystymosi kontekste
Darnaus vystymosi strategijoje maisto ir gėrimų vartojimas nėra atskirai išskirtas. Todėl, kalbant apie šią vartojimo sritį, jai galioja visi tausaus vartojimo principai, kurie yra susiję ir su maisto ir gėrimų gaminimo pramonės bei žemės ūkio efektyvumu, atliekų tvarkymu.
Aliuminio pakuotė: kiek svarbus perdirbimas?
Su aliuminio pakuotės problematika dažniausiai susiduriame kai turime omenyje įvairias gėrimų skardines, nors nemaža dalis aliuminio naudojama ir kitiems maisto produktams pakuoti.
Kūbelis buljono arba įtaka klimato kaitai
L. Milá i Canals et al. (2011) nustatė, kad vidutiniškai per metus Knorr linijos produkcija lemia 3 – 5 milijonus tonų šiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu).
Sąžininga prekyba
Sąžininga prekyba (angl. Fair trade) – tai prekyba, paremta bendradarbiavimu, skaidrumu ir pagarba bei lygybe. Sąžininga prekyba sudaro geresnes sąlygas smulkiems gamintojams ir darbuotojams bei užtikrina jų teises ir teisingą atlygį, ypač besivystančiose šalyse, taip prisidėdama prie darnaus vystymosi.
Maisto atliekos
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis išvaistome ir išmetame apie trečdalį viso maisto, o tai pasauliniu mastu sudaro apie 1.3 milijardų tonų maisto per metus (FAO, 2011).
Ekologiški maisto produktai
Nežiūrint to, kad ekologinis ūkininkavimas vystomas daugelyje pasaulio šalių, vis dėlto tokios produkcijos vartojimas sukoncentruotas Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur netgi jaučiamas ekologiškos produkcijos trūkumas.
Importuoti maisto produktai: pliusai ir minusai
Skirtingi maisto produktai ir gėrimai kol pasiekia mūsų stalą, būna nukeliavę įvairius atstumus vien po pagaminimo.
Gyvulininkystė ir poveikis aplinkai
Nustatyta, kad labiausiai aplinką veikia gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimas.
Lietuvių maisto vartojimo įpročiai
Valgymo ir gėrimo įpročiai lemia ir atitinkamą poveikį aplinkai, dažniausiai netiesiogiai, per maisto produktų gamybą, apdorojimą, transportavimą.
Gėrimai ir jų vartojimas
Tyrimai rodo, kad tos sritys kurioms gyventojai išleidžia daugiausiai pinigų, santykinai labiausiai neigiamai ir veikia aplinką. Jei Europos Sąjungos senbuvių šalių (ES15) išlaidos maistui sudaro tik apie 13%, Lietuvoje jos siekia daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų.